Statau pats, keičiame namui pamatus

Kaime vykdome šiokius tokius statybos darbus, keičiam seno rąstinio namo pamatus. Noriu pasidalinti su jumis informacija, ką išmokau ir ką sužinojau gal kam pravers.

Tai rąstinis (tipinis vienkiemio) namukas statytas 1953 tik po karo, jį pastatė mano prosenelis. Matyt betono buvo stygius, arba jis buvo brangus tuo metu, todėl gavę iš kažkur akmenų ir elektros stulpų statė pastatą tiesiog ant jų, dar naudojo plytų ir šiek tiek cemento sulipdymui. Tokie pamatai ilgai laikė tačiau negilus paviršutinis (gruntinis vanduo) supūdė stulpus. Namas greit išsivaikščiojo susėdo nusileido kaip jam patogu ir taip stovėjo iki šiol. Pamatus nusprendėme keisti dėl to, kad planuojame atnaujinti namą, galbūt ateityje statyti priestatą ar aukštinti, bet čia dar bus matyt. Iš esmės priežastis ta kad stulpai sutrūkinėjo, armatūra, kuri buvo stulpuose, surūdijo, raudonos plytos supuvo ir suskilinėjo, o akmenys, na jie išsilaikė geriausiai :).  

Statybos darbai prasidėjo praeitą vasarą. Dirbom tik su viena namo puse. Orai buvo nepalankūs, karšti, lietingi, vandens lygis buvo labai pakilęs, negalėjom prakasti nei metro nes tuoj pat išplaudavo žemes susikaupęs vanduo, teko drenuoti, gaminom šulinuką, bet nieko iš to doro nesigavo. Šiaip ne taip baigėm darbus ir nusprendėm atidėti iki šios vasaros.

Prisiklausėm įvairiausių nuomonių apie tai kaip keičiami pamatai, dažniausiai yra daroma taip:

• ardomos namo sienos ir grindys perimetru, pečiai, 
• naudojami domkratai pakelti medžiams, 
• kai medžiai pakelti pilamas pamatas į iškastus griovius (pirma žinoma pastačius skydus ir panašiai)

Mes neturėjome galimybės pasinaudoti tokiu patarimu ir nusprendėme daryti kiek kitaip, visai nenaudojant domkratų:

• Iškasama tranšėja ties namo siena (paliekam žemės sluoksnį po pamatu), geriausiai kasti tranšėja ne per visą ilgį (priklauso nuo to kokia žemė, ir kokie pamatai padėti), nes gali pradėti slinkti pamatas.
• Tranšėja kasam kokia 50-80 cm į gylį, pločio tokio, kad būtų patogu dirbti.
• Atsikasėm dalį (nekaskite per visą pamato, rasto ilgį nes namas gali sėsti arba rastai linkti) pamato, jį išmušam (mūsų atveju jėgos naudoti nereikėjo, patys iškrito :) ).
• Atkastoje dalyje (ties išmuštu pamatu) pakasame giliau (savo nuožiūra kiek norite tik svarbu, kad nepasiektų įšalas kuris kiek žinau Lietuvoje didžiausias buvo 70 cm) 
• Kad reikėtų mažiau betono ant dugno pasodinam akmenų (svarbiausia kad juos pilnai aplietų betonas ir kad gerai įsėstų)

Apatinį rastą taip pat reik paruošti, mes tepame antiseptiku nuo kenkėjų ir prikalame ruberoido (plotis turi būti  pamato pločio arba rąsto pločio, mes darėme rasto pločio, nes betonuoti paprasčiau), tuomet apšildome grindis su kietu polisteriu, dedame negiliai, svarbiausia kad atsiremtų į grindis ir įsispaustų į apatinį rąstą ir blokuotų plyšį (kad neitų šaltis). 

Mūsų atveju teko keisti kelis rąstus, keitėm su patyrusio žmogaus pagalba. Tačiau teko kasti po visu pamatu ir traukėm lauk stulpus iš po apačios (visu ilgiu), taigi, namas kabėjo, tačiau gerai sudėjom ir prispaudėm rąstus, seni rastai neturėjo pajudėt, nes juos prilaikė kampai ir spynos, be to dar ir dailylenčių skersiniai buvo, taigi labai nesibaiminome. 

 Ruošiamės betonuoti:

• Pasistatom skydus ir pilam betoną, kad gerai susėstų patrombuojame, sumetam gruzo (negalima mesti raudonų plytų ir būk tai baltų akmenų, neva jie sprogsta nuo šalčio)
• Kai pasiekiame viršų (maždaug 10 - 20 cm iki rąsto) dedame armatūrą, kad skirtingi liejiniai vėliau susirištų, toliau pilame betoną.
• Kai jau pasiekiame viršų tai sunkiausia dalis, betoną reikia gerai suspausti ir prigrūsti (iki negaliu, arba kol varvės per šonus, tuomet prikalame dar viena lentelę ir jos pagalba prigrūdame iš viršaus (mūsų pamatas 5 cm išsikišęs) stengiamės grūsti tol, kol užpildytų visą rąsto plotį iš vidaus. Taip užsitikriname kad rąstai gerai įsirems.

Toliau kartojame tą patį, senų akmenų sudėtų ant kampo stengėmės nejudinti, nes jie gerai laiko kampus, tad pakasėm po jais, (ne iš karto!) o po truputį, t.y. vieną dieną iškasėm vieną kampą, pamūrinome iš apačios, tuomet kitą kampą, paskui per vidurį, kad akmuo nesusėstų ar neišvirstų.