Statau pats, keičiame namui pamatus

Kaime vykdome šiokius tokius statybos darbus, keičiam seno rąstinio namo pamatus. Noriu pasidalinti su jumis informacija, ką išmokau ir ką sužinojau gal kam pravers.

Tai rąstinis (tipinis vienkiemio) namukas statytas 1953 tik po karo, jį pastatė mano prosenelis. Matyt betono buvo stygius, arba jis buvo brangus tuo metu, todėl gavę iš kažkur akmenų ir elektros stulpų statė pastatą tiesiog ant jų, dar naudojo plytų ir šiek tiek cemento sulipdymui. Tokie pamatai ilgai laikė tačiau negilus paviršutinis (gruntinis vanduo) supūdė stulpus. Namas greit išsivaikščiojo susėdo nusileido kaip jam patogu ir taip stovėjo iki šiol. Pamatus nusprendėme keisti dėl to, kad planuojame atnaujinti namą, galbūt ateityje statyti priestatą ar aukštinti, bet čia dar bus matyt. Iš esmės priežastis ta kad stulpai sutrūkinėjo, armatūra, kuri buvo stulpuose, surūdijo, raudonos plytos supuvo ir suskilinėjo, o akmenys, na jie išsilaikė geriausiai :).  

Statybos darbai prasidėjo praeitą vasarą. Dirbom tik su viena namo puse. Orai buvo nepalankūs, karšti, lietingi, vandens lygis buvo labai pakilęs, negalėjom prakasti nei metro nes tuoj pat išplaudavo žemes susikaupęs vanduo, teko drenuoti, gaminom šulinuką, bet nieko iš to doro nesigavo. Šiaip ne taip baigėm darbus ir nusprendėm atidėti iki šios vasaros.

Prisiklausėm įvairiausių nuomonių apie tai kaip keičiami pamatai, dažniausiai yra daroma taip:

• ardomos namo sienos ir grindys perimetru, pečiai, 
• naudojami domkratai pakelti medžiams, 
• kai medžiai pakelti pilamas pamatas į iškastus griovius (pirma žinoma pastačius skydus ir panašiai)

Mes neturėjome galimybės pasinaudoti tokiu patarimu ir nusprendėme daryti kiek kitaip, visai nenaudojant domkratų:

• Iškasama tranšėja ties namo siena (paliekam žemės sluoksnį po pamatu), geriausiai kasti tranšėja ne per visą ilgį (priklauso nuo to kokia žemė, ir kokie pamatai padėti), nes gali pradėti slinkti pamatas.
• Tranšėja kasam kokia 50-80 cm į gylį, pločio tokio, kad būtų patogu dirbti.
• Atsikasėm dalį (nekaskite per visą pamato, rasto ilgį nes namas gali sėsti arba rastai linkti) pamato, jį išmušam (mūsų atveju jėgos naudoti nereikėjo, patys iškrito :) ).
• Atkastoje dalyje (ties išmuštu pamatu) pakasame giliau (savo nuožiūra kiek norite tik svarbu, kad nepasiektų įšalas kuris kiek žinau Lietuvoje didžiausias buvo 70 cm) 
• Kad reikėtų mažiau betono ant dugno pasodinam akmenų (svarbiausia kad juos pilnai aplietų betonas ir kad gerai įsėstų)

Apatinį rastą taip pat reik paruošti, mes tepame antiseptiku nuo kenkėjų ir prikalame ruberoido (plotis turi būti  pamato pločio arba rąsto pločio, mes darėme rasto pločio, nes betonuoti paprasčiau), tuomet apšildome grindis su kietu polisteriu, dedame negiliai, svarbiausia kad atsiremtų į grindis ir įsispaustų į apatinį rąstą ir blokuotų plyšį (kad neitų šaltis). 

Mūsų atveju teko keisti kelis rąstus, keitėm su patyrusio žmogaus pagalba. Tačiau teko kasti po visu pamatu ir traukėm lauk stulpus iš po apačios (visu ilgiu), taigi, namas kabėjo, tačiau gerai sudėjom ir prispaudėm rąstus, seni rastai neturėjo pajudėt, nes juos prilaikė kampai ir spynos, be to dar ir dailylenčių skersiniai buvo, taigi labai nesibaiminome. 

 Ruošiamės betonuoti:

• Pasistatom skydus ir pilam betoną, kad gerai susėstų patrombuojame, sumetam gruzo (negalima mesti raudonų plytų ir būk tai baltų akmenų, neva jie sprogsta nuo šalčio)
• Kai pasiekiame viršų (maždaug 10 - 20 cm iki rąsto) dedame armatūrą, kad skirtingi liejiniai vėliau susirištų, toliau pilame betoną.
• Kai jau pasiekiame viršų tai sunkiausia dalis, betoną reikia gerai suspausti ir prigrūsti (iki negaliu, arba kol varvės per šonus, tuomet prikalame dar viena lentelę ir jos pagalba prigrūdame iš viršaus (mūsų pamatas 5 cm išsikišęs) stengiamės grūsti tol, kol užpildytų visą rąsto plotį iš vidaus. Taip užsitikriname kad rąstai gerai įsirems.

Toliau kartojame tą patį, senų akmenų sudėtų ant kampo stengėmės nejudinti, nes jie gerai laiko kampus, tad pakasėm po jais, (ne iš karto!) o po truputį, t.y. vieną dieną iškasėm vieną kampą, pamūrinome iš apačios, tuomet kitą kampą, paskui per vidurį, kad akmuo nesusėstų ar neišvirstų. 

Interaktyvus mokymasis

Interaktyvus mokymasis, kas tai yra? Interaktyvus mokymasis mano manymu tai audiovizualinės medžiagos pritaikymas siekiant sudominti, ir sukurti kuo daugiau ryšių su mokomu objektu. Interaktyvus mokymasis mano buvusioje mokykloje prasidėjo jau tada, kai kartu su knygomis (dažniausiai tai buvo anglų kalbos vadovėliai) būdavo pridedami kompaktiniai diskai su pokalbių medžiaga, o dalykai kartais dėstomi naudojant projektoriaus pagalbą, rodomi animaciniai mokomieji filmai ir arba skaidrės. Ši idėja dabar perauga į kompiuterių naudojimą klasėse (individualiai kiekvienam moksleiviui) ir kompiuterinių mokomųjų žaidimų erą.

Kol kas projektorių, garso aparatūros, audiovizualinės medžiagos naudojimas pamokų metu yra tik pradžia. Naujas ir gan populiarėjantis veiksmas siekiant skatinti mokytis yra kompiuterių dalinimas ir žaidimų naudojimas. Štai du literatūros šaltiniai būtent nusakantys šiuo metu esančias tendencijas: [1] - interaktyvus mokymas Lietuvoje; [2] mokykla žaidžiant. Tačiau žaidimai nebūtinai turi būti taikomi pagrindinio išsilavinimo moksleiviams mokinti, bet ir studentams. Kartą studijuojant kompiuterių tinklus man kilo idėja, idėja apie žaidimą kuris lengvai padėtų ne tik išmokti, bet ir įsisavinti dalyką praktiškai, o galbūt net atrasti ar sukurti kažką naujo. O idėja tokia: Tinklų topologijos atitiktų kažką realaus ką mes matome gyvenime pavyzdžiui kelius: Žiedas, Sankryža, Keliai su šalikelėm. Tai galėtų būti lenktynių arba simuliatoriaus, arba bet kokio kito žanro žaidimas. O viską paprasčiau įsiminti kai yra sukuriamos asociacijos.

Man teko išbandyti žaidimą pavadinimu Minecraft, tai unikalus žaidimas kuris vyksta pasaulyje iš kvadratėlių. Šio žaidimo melodija prasta todėl ją išjungiau ir klausiausi paprastos muzikos iš savo kompiuterio, ir pastebėjau keistą dalyką, kuomet tyrinėjau virtualų pasaulį ir patekau į vietą kurioje jau buvau buvęs prisiminiau dainą kuri grojo tuo metu kai pirmą kartą ten lankiausi. Suprantu, skamba kvailokai, bet viską galima lengvai paaiškinti. Paprasčiausiai kilo asociacijos ir tam tikri neuronai įsijungė taip primindami man dainos melodiją, mano regimoji ir girdimoji atmintis aktyvavosi (kas studijavo mediciną ir dirbtinį intelektą tiems bus lengviau suprasti). Apie atmintį yra žinoma daug dalykų, keli iš jų:

• Žmogus greitai geba įsiminti apie 7 dalykus
• Grupuojant dalykus įsimenama geriau (kai grupuojame būtent ir sukuriamos asociacijos)
• Žmogus gali įsiminti daug, bet paprasčiausiai neprisiminti kaip pasiimti tas žinias iš smegenų sandėlio :)

Žaidimai ir technologijos ateityje padės tai ištaisyti ir paspartinti mokymosi procesus, jau dabar pilna programų skatinančių susikaupimą ir mokančių ko nors naudingo. Tad jeigu norite išmokti kažką galvokite apie tai tarsi objektą suteikite dalykui kurį mokotės prasmę ar rėmus, įsivaizduokite ką nors kas primintų subjektą ir negalvokite, kad jums nepavyks.

Koperniko mokslų centras

Koperniko mokslų centras tai yra vieta kurią privalote aplankyti jei keliaujate pro Varšuvą, Lenkiją. Mokslų centre galite atrasti ir pažinti save, nepakartojamos ekspozicijos ir potyriai. Centras įsikūręs Vyslos pakrantėje, centro pusėje.

Mokslų centro pastatas gan didelis, iš išorės atrodo tarsi moderniau atrodantis sandėlys. Keliauti į Koperniko centrą geriausiai nuo ankstyvo ryto geriau 1 valandą ar pusvalandį prieš atidarymą, nes eilės žiauriai ilgos (mums teko laukti kone 3 valandas). Patekus į vidų neįmanoma nepastebėti robotuko kurį valdo krūva vaikų baksnojančių lietimui jautrų ekraną ir taip siunčiančių robotui elgsenos komandas. Nors ir įėjus pro duris vis dar stovi eilėje kol nusiperki bilietus ir gauni asmeninę identifikacijos kortelę.

Ekspozicijų salė yra dviejų aukštų, suskirstyta į skyrius. Jos viduryje puikuojasi Mikalojaus Koperniko švytuoklė, kuri judėdama numuša vis daugiau kuoliukų (taip įrodoma jog žemė išties sukasi). Iš tos pozicijos buvo galima pasirinkti kur keliauti toliau. Ekspozicijos apima tokias temas kaip

• Fizika
• Elektronika - įvairiausi elektriniai prietaisai kuriuos galima įjungti, išjungti, reguliuoti...;
• Mechanika - judantys prietaisai, Archimedo sraigtai, švytuoklės, sraigteliai, varžteliai (vienam eksponate turi suvaldyti "savo gyvybinius" procesus sukiojant vožtuvus stumdant svirtis ir mindant pedalus)...;
• Aerodinamika - vėjo tuneliai, vėjo turbinos (galima išmatuoti kokios turbinos efektyviausios), oro patranka...;
• Archeologija - įvairūs archeologijai skirti prietaisai, jų apžvalga; 
• Psichologija - žmonių bendravimo ypatumai, kūno kalba, charakterio nustatymas, užduotys susivaldymui (dvikova - kas labiau atsipalaidavęs tu ar tavo draugas)...;
• Medicina - klonuoti gyvūną, stebėti savo kūno duomenis...

 ir daug kitų sričių. Visos ekspozicijos yra visiškai interaktyvios. Atliekant kai kurias užduotis įrašote duomenis į jums pateiktą ID kortelę (bilietą), namuose galima patikrinti, ir peržiūrėti dar kartą tai ką patyrėte mokslų centre.

Vienintelis ir pats didžiausias trūkumas šio mokslų centro yra tas, kad jis visai naujas, jį lanko masės žmonių. Ekskursijos su mažais vaikais kuriems nelabai įdomu kaip veikia, bet įdomu kažką pajudint ar pasukinėt. Tai yra puiku tačiau buvo daug apgadintų (neveikiančių) eksponatų. Taip pat prie jų kartais reikia laukti eilutėse. Europiečių susidomėjimas šia naujove yra labai didelis, todėl ten dar ilgai bus pilna žmonių.

Jeigu keliausite į Koperniko mokslų centrą nepamirškite, kad laikas ten bėga greit ir dienos visiem eksponatams pamatyti gali neužtekti :).

Papildoma literatūra:

1. Straipsnis apie Koperniko mokslų centrą
2. Filmukas iš mokslų centro 

Kelionės ir įspūdžiai

Mano iššūkiui kartais kai kas kliudo, tai dingsta elektra, tai nesugalvoju ką rašyti, tai esu ten kur na tiesiog negaliu rašyti. Ir pastebėjau, kad tai kartojasi su visais dalykais kuriuos veikiu. Todėl reikės sugalvoti planą kaip galiu padaryti taip, kad galėčiau visuomet atlikti tai ką esu užsibrėžęs. Rašymas - ne problema, galima kurti ant popieriaus, dar įdomiau, kai keliaujame ir aprašome savo įspūdžius.

Keturias dienas buvau Lenkijoje, Varšuvoje ir patyriau daugybę nepakartojamų įspūdžių. Sužinojau daug dalykų, tiek apie miesto istoriją, apie technologijas, ir apie save. Noriu pasidalinti savo patyrimais ir su jumis.

Aš mano panelė ir du draugai keliavome naktiniu autobusu. Kompanijos "Ecolines" autobuso bilietams buvo akcijos todėl ir pasirinkome šią transporto priemonę. Kelionė buvo nepatogi ir varginanti, nežinau ar yra kokių autobusų kuriuose būtų patogu miegoti :) gal ir bus po 50 metų. Sekantis dalykas, jeigu vykstate į svetimą šalį pravartu užsirašyti keletą frazių, kurios būtų pačios reikalingiausios, na apskritai manau kelionei reiktų ruoštis iš anksto (išskyrus kai spontaniškai nusprendžiama keliauti). Sugalvokite kokias vietas norėsite aplankyti ir artimiausiame turistų-info taške pasiimkite miestų žemėlapius (kartais jie veikia geriau, nei gps mobiliajame telefone). Jeigu važiuosite į Varšuvą būtinai aplankykite Koperniko mokslų muziejų, tik turiu perspėti eilėse laukti reiks labai ilgai, todėl geriau atsikelti prieš atidarymą. Kitų patarimų ir platesnių pasakojimų apie miestą galite paskaityti mano panelės dienoraštyje kuris linki gero kelio. Ir aš jums linkiu to paties.

Mano svarbiausias tikslas Varšuvoje buvo pamatyti Koperiko muziejų. Daugiau apie jį papasakosiu kitame įraše.
 

Technologijų raida ir vystymasis

Vakar žiūrėjau "robo-cup" čempionato žmogaus ūgio robotų futbolo rungties finalą. Ir pasidarė juokinga, žinoma, tai sudėtingos sistemos ir jų valdymui sukonfigūruoti manau reikia be galo daug pinigų ir laiko. Šie robotai nerangiai tipeno po mini-futbolo aikštelę ir ieškojo kamuolio, jį suradę turėjo spirti į vartus, priešininkų robotas juos apginti. Kaip ir skelbė žiniasklaida, bei ir taip buvo aiškiai matyti iš vaizdo įrašų, kad amerikiečių robotas turėjo didelį pranašumą prieš japonų būtybę. Tačiau nenoriu čia kartoti to kas jau buvo parašyta ir pasakyta.

Technologijų vystymasis yra kiek sulėtėjęs. Šis teiginys per daug drastiškas ir per daug drąsus, tačiau manau, kad taip ir yra. Po to kai pirmieji kosmonautai pasiekė mėnulį tai buvo motyvacijos pilna pradžia (vystymasis pagreitėjęs) jei neklystu ir gerai pamenu iš savo paskaitų sistemų teorija atsirado maždaug tuo pačiu metu, valstybės norėjo kuo daugiau ir kuo greičiau pasiekti, ar pranokti kitas valstybes technologijų srityje. Nepaisant ir taip spartaus kompiuterio technologijų vystymuisi viską stabdo ekonomika, jos trūkumai. Dėl lėšų stygiaus kompanijos negali samdyti gerų specialistų, nusipirkti geros įrangos. Galima būtų pasakyti, kad technologijos nėra išvystytos? manau tai netiesa. Su dabartiniais kompiuteriais ir jų masyviomis (lyginant su pentium 4 kuris vis dar daug kur naudojamas)  skaičiavimo galimybėmis galima sukurti algoritmą kuris tikrai daug paprasčiau galėtų valdyti sudėtingesnį mechanizmą, ir varinėti jį po aikštelę ir spardyti kamuolį. Taip pat buvo ir su šachmatais, buvo bandoma sukurti programa kuri turėtų visus galimus šachmatų ėjimus tai yra net 10¹²⁰ ėjimų. Tai yra labai didelis skaičius ir ėjimams apdoroti reikėjo nežmoniškai daug kompiuterio resursų. Šachmatais žaidžiantis kompiuteris buvo labai didelis, o dabar mes juos prieš programą galime žaisti tiesiog savo mobiliajame telefone. Sukurti tokie algoritmai kurių neaplenkia patys profesionalai, net nesiryžta žaisti prieš juos. Viskas ką noriu pasakyti, tai reikalinga tik idėja - kaip supaprastinti sistemą kuri valdo mašinas iki tokios kuri reikalautų mažai resursų, vykdytų operacijas greitai ir patikimai.

Jei nebūtų apribojimų ir pakankamai lėšų skirta jų raidai manau bent jau pramoninius robotus Lietuvoje pamatytume kitame dešimtmetyje.

Konkurencija

Konkurencija gyvenime mums daug ką duoda ir iš esmės mano nuomonė konkurencija yra labai geras dalykas, ji skatina vystymąsi. Konkuruojančios įmonės stengiasi priimti geresnius sprendimus klientų ar savo verslo atžvilgiu ir taip tobulėja. Kai konkuruoja žmonės jie stengiasi kažką daryti geriau nei kiti, tai yra savotiškai gerai nes taip laviname save. Valstybės, na jei tai varžybos kas greičiau nukeliaus į kosmosą ar pasieks aukštesnį išsivystymo lygį - gerai, bet mes nenorime vėl patirti karo.

Konkurencija turi neigiamų savybių, jei vienas asmuo nesugeba aplenkti kito arba bent tapti jam lygiu - žinių, patirties ar įgūdžių atžvilgiu jis gali prarasti norą toliau siekti savo tikslų, prarasti motyvaciją ar jaustis beviltiškai. Asmuo praranda ego, ar tą džiaugsmą kad kažką gali daryti panašiai gerai kaip ir kiti. Manau mes esame sukurti konkurencijai, mes tiesiog negalime be jos. Kita konkurencijos neigiama savybė, kad ji turi aukų. Kalbėdamas apie aukas omenyje turiu ne kokius žmogiškuosius resursus ar laiką, bet tokias aukas kai pralaimime. Tarkime karas - tai puikus variklis ekonomikos, karinės pramonės, ir technologijų vystymui, o aukos - žmonių gyvybės. Valstybės greitai sugeba ieškoti sprendimų ekstremaliose situacijose, atkreipkime dėmesį į tai kaip pažengė valstybės iš kart po Pirmojo arba Antrojo pasaulinių karų. O kilęs šaltasis karas tik paspartino technologijų vystymą.

Negaliu nepaminėti Google ir Facebook būsimos konkurencijos, nors FaceBook atstovai ginasi, kad google jiems ne konkurentas, tačiau žiūrėsime kas bus, jei facebook pradės prarasti savo klientus (jei iš tiesų taip nutiks). Manau, kad šių kompanijų konkurencija "atneš" daug naujovių į socialinių tinklų rinką.

Linkiu ir jums susirasti kokį nors žmogų turintį tam tikrų savybių kurių norite ir jūs ir stengtis jį pavyti ar aplenkti, o jei nesiseka, nenuleiskite rankų ir dėl to ne nerimaukite, gal jūs talentingesnis kitoje srityje, o gal jums reikia tik šiek tiek daugiau pastangų. Konkuruokite atsakingai (nereikia pašalinti konkurento) :).

Kaip susikurti asmeninį tinklapį su duomenų baze?

Turiu daug idėjų kurias noriu įgyvendinti. Viena iš jų asmeninio tinklapio sukūrimas. Noriu susikurti savo serverį su tinklapiu ir jį panaudoti, gal būt jei mano tinklapis bus įdomus, naudingas ar patogus pasiūlysiu juo pasinaudoti platesnei auditorijai vistiek tai bus tik privatus puslapis. O kol kas eikime prie pagrindų.

Norint sukurti gerą, interaktyvų tinklalapį su duomenų baze reikia 3 dalykų:

• Serverio programos (Apache, Microsoft IIS, Google GWS ar kiti..)
• Pasirinkti programavimo kalbą, kuri skirta serverio pusės funkcijoms atlikti, pvz prisijungti prie duomenų bazės (php, jsp, asp)
• Ir pasirinkti duomenų bazę (MySQL, SQLlite, PostgreSQL ar kt.).

Ankščiau buvau atskirai instaliavęs Apache serverį tačiau kartu su juo neveikė PostgreSQL nei MySQL tikriausiai versijos buvo nesuderinamos kartu su php programine įranga. Ieškojau forumuose įvairios informacijos, problemos sprendimo būdų kol nusprendžiau išbandyti kažką naujo. Parsisiunčiau WAMP server tai 3 viename: serverio programa, php ir MySQL ir Instaliuodamas programą susidūriau su problema. Naudoju Windows 7 jame buvo instaliuotas IIS (internet information service) serveris ir jis buvo užėmęs portą. Teko jį ištrinti (vistiek nenaudojau :) ) ir dabar viskas veikia!!! :) belieka tik eit programuot ir naudotis WAMP patogumais. Įdiegimas buvo paprastas ir patogus viskas nesudėtinga, tad jei nusimanote tinklapių kūrime eikite ir pasinaudokite šia puikia programėle. 

Tikroji vertė

Kas yra tikroji vertė? Ar vertė išmatuojama pinigais, ir ar tai materialus ar dvasinis dalykas. Esu www.technologijos.lt fanas, man patinka jų straipsniai. Vakar perskaičiau Aivaro Pranarausko straipsnį "Daiktų ir minčių vertė". Šiame straipsnyje pasakojama apie patį realiausią nematerialų turtą kurį turi kiekvienas, tai mūsų įgūdžiai ir patirtis vienoje ar kitoje srityje. Straipsnyje pateikiamas palyginimas kuo skiriasi žmogiškieji resursai nuo materialių dalykų. Straipsnį rasite čia tikrai įdomus, ir motyvuojantis, rekomenduoju paskaitinėti. O pats norėčiau plačiau padiskutuoti arba apžvelgti iš savo asmeninės pusės.

Kaip teigiama straipsnyje mes uždirbame parduodami save, savo įgūdžius, savo laiką ir patirtį. Tas žmogus laimingesnis (turtingesnis) kuris pažįsta save, žino ką jis moka geriausiai ir žino kur gali tobulėti, tuo labiau žino kokius savo įgūdžius gali parduoti. Tačiau aš, kaip ir daugelis kitų (manau) vis dar tyrinėja save. Aš drįstu daryti tokią išvadą, kad jei žmogus domisi daugeliu dalykų, tačiau paviršutiniškai, jis negali turėti daug naudos, nes paprasčiausiai nežino kuo gali pasinaudoti iš turimos informacijos, gali tik patarti kitiems ir pasiūlyti sprendimo būdą. Jeigu aš paviršutiniškai nusimanau apie skiedinio maišymą betonavimui, aš galiu ugdyti šį savo resursą praktiškai liedamas pamatus savo sodybai, bet ar galėčiau dirbti betonuotoju? - manau kad ne. Pažįstu daug žmonių kurie žino daug vienoj ar kitoj specialybėj, tačiau jie nėra ekspertai. Kaip ir minėjau ankstesniame savo įraše galime sužinoti kažką iš tų žmonių. Informacija kurią sukaupiame dar nėra resursai kuriais galime naudotis ir uždirbti pinigus. O tapti tikrai įgudusiu, kaip ir minėjo Aivaras Pranarauskas šnekėdamas apie knygos skaitymą "Reikės laiko, valios, disciplinos, praktinio intelekto, kad pritaikytumėte tai, ką perskaitysite".

Tad kyla klausimai: kiek daug jūs domitės tik vienu pasirinktu dalyku, kiek laiko tam įdedate, sugaištate. Ir ar jūsų resursas atnešė jums naudos? Aš studijuoju verslo informatiką ir šiuo metu mažokai skiriu jai laiko, dėl to, kad atiduodu laiko kitiems darbams. Savo specialybės stengiuosi nepamiršti nes turiu keletą idėjų kurias noriu įgyvendinti, bet kol kas, esu įstrigęs - tiesiog nesigauna tai ką noriu padaryti ir jaučiu, kad atiduodu per daug laiko problemos ieškojimui ir panaikinimui, o ne darymui per naujo. Mano atveju sunku rasti reikiamos literatūros, kaip turėčiau atlikti vieną ar kitą dalyką - programavime dažnai taip nutinka. Tačiau stringa ir resurso vystymas. Ir manau informatika nėra vienintelė sritis kurioje taip nutinka. Aš ir toliau stengsiuosi išspręsti problemą ieškodamas informacijos arba keisdamas mastymo būdą.  Galima daryti išvadas, kad laiko sugaišimas, dar nereikš, kad jūs praleidote jo pakankamai, kad įgytumėte kompetenciją srityje, ir tai ką sužinojote per tą laiką vargu ar atneš jums naudos. Tik nenuleiskite rankų ir nauda ateis kai būsite pasirengę: taip mastau ir apie savo idėjas, jos bus įgyvendintos - kai sukaupsiu pakankamai žinių. 

Laikas

Laikas bėga greičiau kai judi. Iš tiesų taip ir yra, kai esi laimingas, susikaupęs ar pasinėręs į kokią veiklą - laikas bėga labai greitai, tačiau jei liūdna ar ko nors lauki kiekviena minutė atrodo kaip amžinybė.

Mano kitas iššūkis sau bus kuo mažiau praleisti laiko prie kompiuterinių žaidimų. Jie tikri laiko ėdrūnai. Kas svarbiausia, kad negali nuveikti kažko naudingo, ar įgyvendinti savo svajonių ar planų, tik stumi laiką. Laiką praleisti galima naudingiau tačiau virtuali realybė valganti mūsų laiką ir protus tikrai mums neatneš nei turtų nei gero gyvenimo. Truputį pasidomėjus apie žaidimus statistikos duomenimis vidutinis žaidžiančio žmogaus amžius pasaulyje yra 37 metai. Kas gi mus traukia prie tų žaidimų? Ar mes ko nors iš jų išmokstame? Kol kas dar ne nes nėra sukurta daug gerų žaidimų kurie iš tiesų mokintų kažko gyvenimiško.

Tad nešvaistykime labai daug laiko prie kompiuterinių žaidimų ir eikime įgyvendinti savo fantazijų. :)

Išlikimas 2 dalis

Norint išlikti civilizacijoje kuri yra gerokai pažengus, mes maistą perkame. Tam turime dirbti, kad gautume pinigų. Na viskas ir taip aišku kiekvienam šiuolaikiniam žmogui. Ekonomika, politika ir visa kita nereikalinga, nemateriali ir visuomenei nenaudinga veikla - prie viso to mes jau pripratę. Kodėl aš sakau, kad nenaudinga?

Aš dažnai mėgstu pasvajoti apie tai kas būtų jei būtų kažkas kitaip. Mano požiūrį į gyvenimą, pinigus ir bendruomenę labai pakeitė filmas Zeitgeist ir jų judėjimas. Ypač projektas "Venera". Tai įdealistinio pobūdžio požiūris į bendruomenę, kuri naudojantis jau išvystytomis technologijomis aprūpintų žmonės viskuo kuo reikia jiems gyvenime. Idėja kiek primena komunizmą nes ten teigiama, kad maistas būtų normuojamas (vadinasi kiekvienam po lygiai, na tai išspręstų nutukimo ir suliesėjimo problemas). Tokioj bendruomenėj žmonės naudotųsi visais jiems skiriamais ištekliais, kad kurtų kažką naujo, skirtų daugiau dėmesio savo interesams, o ne tam, kad įsikirstų kaip vyksta ekonomika ir su kuo ji valgoma. Žmonės kurie stengiasi sutaupyti pinigų ar gauti jų pakankamai iš tikrųjų mokosi ekonomikos ir finansų valdymo,apėjimo, manipuliavimo būdų. Aš galiu taip pat teigti, kad esu materialistas: aš noriu turėti vieną ar kitą daiktą; turėti nuosavą kampelį gyvenimui; noriu būti pakankamai pavalgęs; sveikas; ar ateityje, kad visa tai turėtų mano šeima. Visa tai dabar remiasi į pinigus - pinigus kuriuos valdo ekonomistai, finansininkai tai yra bankai, politikai, žmonės kurie kuria verslą, ir kurie iš pinigų daro pinigus.

Nors dauguma mano ankstesnėj pastraipoje paminėtų dalykų yra mintys ar minčių nuotrupos iš Zeitgeist filmų, bet gi galima pasvarstyti tai ką mes galėtume geriau padaryti jei būtų "kita sistema", galbūt jau seniausiai mokslininkai būtų išvystę tokias technologijas, kad galėtume keliauti kosmosu ir tyrinėti naujas planetas.

Aš, kaip ir jūs visi, vis dar priklausau nuo politikų, valstybės kurioje gyvenu, ekonomikos kurią diktuoja aukštesnėse piramidės pakopose sėdinčių narių. Turiu ieškoti darbo kuris man patinka, turiu gauti reikiamą išsilavinimą, net jei po kelių metų suprantu, kad tai visai ne man galbūt net mokėti pinigus už mokslą, o kadangi moku negaliu tiesiog mesti ir rinktis kažką kitą. Viskas dėl pinigų. Visur pinigai, jie valdo mane ir tave. Be jų mes galime būti arba vienuoliai arba ubagai, net vienuoliai ar kunigai negalėtų pragyvent jei ne aukų dėžutės ar pinigai iš Vatikano ir taip toliau. Visa tai, kas ankščiau atrodė puikus pakaitalas mainams - pinigai, jau nebėra toks puikus ir varo visuomenę į depresiją, išskyrus tada kai jų turime pakankamai.

Norėdamas užbaigti savo kalbą (užsivedu kalbėdamas ar rašydamas tokiom temomis :) ) noriu pasakyti, kad svarbiausia yra džiaugtis tuo ką turi, kad ir kas tai būtų, tai yra tavo. Aš, jei neturiu pinigų ir noriu kokio daikto, bandau pasidaryti jį pats, ar tai būtų kažkas iš medžio ar elektroninis daikčiukas, o geras draugas internetas visada padeda klausimais: Kaip tai daryti? Galiausiai lieka tik laukti kol kas nors pasikeis :).

Išlikimas

Aš kaip ir visi kovoju dėl savo išlikimo. Bet kiekvienas kovoja savaip ir išlikimą kitaip suvokia. Prie išlikimo prisideda ne tik noras gyventi, bet noras gyventi patogiai ar prabangiai, arba paprasčiausiai nori jaustis, kad nieko netruktų gyvenime, pavyzdžiui maisto.

Mes su broliu ir pusbroliu daug šnekam apie žaidimus, kuriuose tikslas būti geriausiu ir išlikti. Ir kai paklausiau jo ko reikia norint išlikti jis sako: "pirmiausia reikia hamburgerio...", žinoma juokaudamas, bet tai turi prasmės, kad norint žmogui išlikti pirmiausiai reikia maisto. Kiti žmonės mano, kad sveikata yra brangiausia žmogui. Tačiau jei  sveikai nesimaitinsime taip pat nebūsime labai sveiki, tiesa?

Manau, kad galėčiau išgyventi laukinėj gamtoj iš pradžių neturėdamas jokių tam reikalingų įrankių. Bet aš klystu, nes man reiktų būsto, apsaugos, nuosavos erdvės, nepernešu kai kandžiojasi visokie vabalai :) . Prieštarauju pats sau nes yra sunku pasakyti ar galėtum išgyventi kitoj aplinkoj jei joje niekada nebuvai, ypač jei neteko bandyti išlikti. Galima tik spekuliuoti ką darytume pvz.: bandytume iš titnagų ar su pagaliukais užkurti laužą, bandytume pasidaryti kokį nors įrankį savigynai ar prieglobsčiui. Jei būčiau miške rinkčiau uogas, o jei dykumoj tai tikriausiai gaudyčiau skorpionus. Ir mirčiau nes skorpionai tikriausiai nuodingi. 

Tobulybė yra netobula

Dirbdamas įvairiausius darbus susimastau apie tai ar gerai darau, ar tai yra reikalinga, ar galėsiu džiaugtis savo veiklos rezultatais. Svarbiausiai manau yra veiklos našumas, kaip gerai ir kaip greitai galime įgyvendinti savo norus, įveikti problemas.

Kaimo darbai labai puikiai atspindi, kodėl tobulumui ribų nėra. Atkreipkite dėmesį į taip kaip senovėj iš rentinių statydavo pastatus, obliuodavo rastus su kirviais, į tarpus dėdavo džiovintas samanas, ir tokie namai stovi labai ilgai, labai gerai išsilaiko. Tais laikais buvo tobula, o dabar žinome daug pakaitalų samanoms, lentpjūvėse pilna obliavimo įrangos, ir žinoma šimtai rastinių namų trūkumų, todėl kuriami įvairiausi chemikalai kurie padeda apsaugoti medieną.

Aš esu mokslinės fantastikos gerbėjas, ir žiūrėdamas vieną iš Stephen Hawkings laidų apie visatos kūrimasi įsidėmėjau tokia jo frazę: "Jei viskas būtų tobula mūsų paprasčiausiai nebūtų".

Kiek žmonių tiek nuomonių

Pastebėjau, kad vis atsiranda žmonių kurie žino labai daug apie įvairius dalykus. Jie mėgsta pasigirt daug šnekėti apie savo sugebėjimus. Tokie žmonės mėgsta dalintis informacija kurią turi. Tereikia tik ta informacija pasinaudoti. 

Dažnai kitų žmonių patarimai dažnai sujaukia mano paties nuomonę ir mane tai erzino. Supratau, kad aš pats esu kliūtis tam, kad galėčiau padaryti kažką geriau nei visada. Tereikia tų žmonių išklausyti ir įvertinti jų kritiką. Reikia būti žingeidžiam domėtis ir daug klausinėti. Kai klausinėji žmonių išgirsti jų nuomonę, jie nespėja kritikuoti, o kita vertus gali kritikuoti juos pačius jei manai, kad jie yra neteisūs. Tačiau jei patarėjų yra daugiau, gali susirinkti visas nuomones taip sakant reikia daryti "ekspertų įvertinimą" ir pasirinkti patogiausią ir geriausią variantą. 

Jei kažkas domina reikia apie tai šnekėti su kuo daugiau žmonių, ir svarbu, kad šie žmonės būtų iš skirtingų sričių. Tuomet gaunama daugiau nuomonių kurios gali paprasčiausiai padėti sugalvoti geriausią problemos sprendimo būdą. Net jeigu išgirsta nuomonė nebus teisinga jūsų sprendimas bus toks kokį pasirinksite patys.

Trumpai apie pasirinkimus ir prievolę būti laimingam

Nuo pasirinkimų priklauso visas mūsų gyvenimas - taip mums sako dauguma. Man taip pat kartais nepatinka, kai kas nors pradeda aiškinti ką ir kaip daryti. Tik nesakykite, kad ir jums taip pat nebuvo. Kartais žmonės kurie bando jums patarti būna teisūs, o kartais klysta. Tad viskas priklauso nuo jūsų pasirinkimų.


Išties yra labai daug būdų, kaip organizuoti savo gyvenimą. Laiko planavimas, užduočių organizavimas, tačiau labiausiai rekomenduojama daryti tai ką nori. Nauja mastymo būdą, kad reikia galvoti apie dabartį ir rinktis tai, kas jums atrodo geriausia ir labiausiai patinka, formuoja literatūra (The Secret). Apie pasirinkimą gyvenime kuriami filmai. Filme "Mr.Nobody" analizuojamas pasirinkimas ir pasirinkimo laisvė, aišku ne vien tai, šis filmas skirtas fantastikos ir "mindfuck" tipo filmų mėgėjams jame sakoma, kad nesvarbu kokį kelią pasirinksi tai visada bus teisingas pasirinkimas. 


Per filosofijos paskaitas teko analizuoti vieną kūrinį, Pascalio Brucnerio "Amžinoji Euforija: esė apie prievolę būti laimingam". Štai šioj esėj ir teigiama, kad mes esam priversti ieškoti to kas daro mus laimingais. Tačiau mes nesame laimingi, kai: turime daug pinigų ar pasiekiame tikslą, mes laimingi būname jį siekdami (žinoma jei patinka tai daryti). Aš taip pat dirbdamas fizinį darbą kaime, ar tiesiog tvarkydamasis namie, atsipalaiduoju, laikas bėga savaime ir atrodo, kad viskas einasi sklandžiai ir puikiai. Mano tikslas pasirinkti tokį gyvenimo būdą kuriuo remdamasis visada jausčiausi gerai.

Linkiu ir jums to paties, tai yra atrasti tai kas jums patinka ir kas labiausiai jus domina, kas kertasi su jūsų interesais.

30 dienų iššūkis

Sveiki, tai pirmasis šio dienoraščio įrašas. Turbūt kaip ir kiekvienas (bent dauguma) siekiu susitvarkyti savo gyvenimą, įvesti į jį tvarkos, noriu žinoti koks mano tikslas ir ko galiu pasiekti savo gyvenime. Šiame dienoraštyje bus nagrinėjamos įvairios problemos, tai problemos kurios iškilo mano gyvenime priimant sprendimus. Mano interesai ir troškimas įveikti save, daryti kažką iš ties naudingo, turi pagaliau nugalėti vėjavaikišką gyvenimo būdą, tačiau gyventi vėjavaikiškai pasirenkant teisingus sprendimus (pvz vietoj filmo žiūrėjimo sukurti efektyvią asmeninių finansų valdymo sistemą). 

Šis dienoraštis nebus tiktai apie mane jis, tikiuos, bus naudingas daugumai asmenų, kurie svarsto apie savo ateitį ir norėtų kažką padaryti geriau, nei paprastai. 30 dienų iššūkis tai iššūkis sau ir vienas iš sprendimo būdų kaip priversi save kažką veikti naudingo. Iš tikrųjų gyvenime neprižaisi visų žaidimų, nepažiūrėsi visų filmų ar serialų ir nepriragausi visų gėrimų, tad kodėl nenuveikus kažką kuo galėtum prisidėti prie visuomeninio gyvenimo, kažką sukurti. Mane įkvėpė kalba iš ted talks: Matt Cutts kalba. Tai paprastas informatikas kuris taip pat norėjo kažką pakeisti savo gyvenime. Jis pradėjo nuo 30 dienų sugalvojo, kad kiekvieną dieną per mėnesį (per 30 dienų) turėtų skirti kažkam laiko ir parašė novelę:) - dabar jis gali save vadinti rašytoju, ir nesvarbu, kad jo novelė galbūt bus nepopuliari. 

Aš metu iššūkį savo gyvenimo būdui. Mano pirmasis įšūkis rašyti blogą kiekvieną dieną, bent po kelias pastraipas. Apie viską, ką patiriu per dieną. Gal būt tai bus naudinga ne tik man (gerinti saviraišką), bet gal padėsiu kitiems, kokiais nors patarimais, kuriuos tą dieną gausiu iš kitų žmonių. Kadangi jau liepos 5 diena, tad turiu prisivyti ir parašyti 5 pranešimus į šį dienoraštį.