30 dienų blogo rašymo iššūkis - apibendrinimas

Greit pralėkė 30 dienų o mano iššūkis taip ir nuplaukė, nusprendžiau, kad rašiau tik tai kas šaudavo į galvą, o tokiam dalykui reikėjo pasirinkti temą ir rašyti kažką konkretaus. Antra tai, kad rašyti viską su nuovoka aiškiai ir tvarkingai reikia laiko, be to kai kuriais dalykais ir pasidomėti iš naujo tenka, kad nebūtų kokių nors klaidų.

Išdidžiai skelbiu, kad mano iššūkis įvykdytas 50 % atsižvelgiant į mano kitų užsiėmimų tempus manau tai visai neblogas rezultatas :) Taigi mieli draugai nepraraskit vilties ir ieškokit to, kas jums patinka ir tikrai prie širdies, jei nesirašo - meskit tai ir sugalvokite geresnės veiklos, aš turbūt taip ir padarysiu, bet karts nuo karto, kai norėsiu ką parašyt gal ir paliksiu kokį įrašą apie kitus savo iššūkius.

Statau pats, keičiame namui pamatus

Kaime vykdome šiokius tokius statybos darbus, keičiam seno rąstinio namo pamatus. Noriu pasidalinti su jumis informacija, ką išmokau ir ką sužinojau gal kam pravers.

Tai rąstinis (tipinis vienkiemio) namukas statytas 1953 tik po karo, jį pastatė mano prosenelis. Matyt betono buvo stygius, arba jis buvo brangus tuo metu, todėl gavę iš kažkur akmenų ir elektros stulpų statė pastatą tiesiog ant jų, dar naudojo plytų ir šiek tiek cemento sulipdymui. Tokie pamatai ilgai laikė tačiau negilus paviršutinis (gruntinis vanduo) supūdė stulpus. Namas greit išsivaikščiojo susėdo nusileido kaip jam patogu ir taip stovėjo iki šiol. Pamatus nusprendėme keisti dėl to, kad planuojame atnaujinti namą, galbūt ateityje statyti priestatą ar aukštinti, bet čia dar bus matyt. Iš esmės priežastis ta kad stulpai sutrūkinėjo, armatūra, kuri buvo stulpuose, surūdijo, raudonos plytos supuvo ir suskilinėjo, o akmenys, na jie išsilaikė geriausiai :).  

Statybos darbai prasidėjo praeitą vasarą. Dirbom tik su viena namo puse. Orai buvo nepalankūs, karšti, lietingi, vandens lygis buvo labai pakilęs, negalėjom prakasti nei metro nes tuoj pat išplaudavo žemes susikaupęs vanduo, teko drenuoti, gaminom šulinuką, bet nieko iš to doro nesigavo. Šiaip ne taip baigėm darbus ir nusprendėm atidėti iki šios vasaros.

Prisiklausėm įvairiausių nuomonių apie tai kaip keičiami pamatai, dažniausiai yra daroma taip:

• ardomos namo sienos ir grindys perimetru, pečiai, 
• naudojami domkratai pakelti medžiams, 
• kai medžiai pakelti pilamas pamatas į iškastus griovius (pirma žinoma pastačius skydus ir panašiai)

Mes neturėjome galimybės pasinaudoti tokiu patarimu ir nusprendėme daryti kiek kitaip, visai nenaudojant domkratų:

• Iškasama tranšėja ties namo siena (paliekam žemės sluoksnį po pamatu), geriausiai kasti tranšėja ne per visą ilgį (priklauso nuo to kokia žemė, ir kokie pamatai padėti), nes gali pradėti slinkti pamatas.
• Tranšėja kasam kokia 50-80 cm į gylį, pločio tokio, kad būtų patogu dirbti.
• Atsikasėm dalį (nekaskite per visą pamato, rasto ilgį nes namas gali sėsti arba rastai linkti) pamato, jį išmušam (mūsų atveju jėgos naudoti nereikėjo, patys iškrito :) ).
• Atkastoje dalyje (ties išmuštu pamatu) pakasame giliau (savo nuožiūra kiek norite tik svarbu, kad nepasiektų įšalas kuris kiek žinau Lietuvoje didžiausias buvo 70 cm) 
• Kad reikėtų mažiau betono ant dugno pasodinam akmenų (svarbiausia kad juos pilnai aplietų betonas ir kad gerai įsėstų)

Apatinį rastą taip pat reik paruošti, mes tepame antiseptiku nuo kenkėjų ir prikalame ruberoido (plotis turi būti  pamato pločio arba rąsto pločio, mes darėme rasto pločio, nes betonuoti paprasčiau), tuomet apšildome grindis su kietu polisteriu, dedame negiliai, svarbiausia kad atsiremtų į grindis ir įsispaustų į apatinį rąstą ir blokuotų plyšį (kad neitų šaltis). 

Mūsų atveju teko keisti kelis rąstus, keitėm su patyrusio žmogaus pagalba. Tačiau teko kasti po visu pamatu ir traukėm lauk stulpus iš po apačios (visu ilgiu), taigi, namas kabėjo, tačiau gerai sudėjom ir prispaudėm rąstus, seni rastai neturėjo pajudėt, nes juos prilaikė kampai ir spynos, be to dar ir dailylenčių skersiniai buvo, taigi labai nesibaiminome. 

 Ruošiamės betonuoti:

• Pasistatom skydus ir pilam betoną, kad gerai susėstų patrombuojame, sumetam gruzo (negalima mesti raudonų plytų ir būk tai baltų akmenų, neva jie sprogsta nuo šalčio)
• Kai pasiekiame viršų (maždaug 10 - 20 cm iki rąsto) dedame armatūrą, kad skirtingi liejiniai vėliau susirištų, toliau pilame betoną.
• Kai jau pasiekiame viršų tai sunkiausia dalis, betoną reikia gerai suspausti ir prigrūsti (iki negaliu, arba kol varvės per šonus, tuomet prikalame dar viena lentelę ir jos pagalba prigrūdame iš viršaus (mūsų pamatas 5 cm išsikišęs) stengiamės grūsti tol, kol užpildytų visą rąsto plotį iš vidaus. Taip užsitikriname kad rąstai gerai įsirems.

Toliau kartojame tą patį, senų akmenų sudėtų ant kampo stengėmės nejudinti, nes jie gerai laiko kampus, tad pakasėm po jais, (ne iš karto!) o po truputį, t.y. vieną dieną iškasėm vieną kampą, pamūrinome iš apačios, tuomet kitą kampą, paskui per vidurį, kad akmuo nesusėstų ar neišvirstų. 

Interaktyvus mokymasis

Interaktyvus mokymasis, kas tai yra? Interaktyvus mokymasis mano manymu tai audiovizualinės medžiagos pritaikymas siekiant sudominti, ir sukurti kuo daugiau ryšių su mokomu objektu. Interaktyvus mokymasis mano buvusioje mokykloje prasidėjo jau tada, kai kartu su knygomis (dažniausiai tai buvo anglų kalbos vadovėliai) būdavo pridedami kompaktiniai diskai su pokalbių medžiaga, o dalykai kartais dėstomi naudojant projektoriaus pagalbą, rodomi animaciniai mokomieji filmai ir arba skaidrės. Ši idėja dabar perauga į kompiuterių naudojimą klasėse (individualiai kiekvienam moksleiviui) ir kompiuterinių mokomųjų žaidimų erą.

Kol kas projektorių, garso aparatūros, audiovizualinės medžiagos naudojimas pamokų metu yra tik pradžia. Naujas ir gan populiarėjantis veiksmas siekiant skatinti mokytis yra kompiuterių dalinimas ir žaidimų naudojimas. Štai du literatūros šaltiniai būtent nusakantys šiuo metu esančias tendencijas: [1] - interaktyvus mokymas Lietuvoje; [2] mokykla žaidžiant. Tačiau žaidimai nebūtinai turi būti taikomi pagrindinio išsilavinimo moksleiviams mokinti, bet ir studentams. Kartą studijuojant kompiuterių tinklus man kilo idėja, idėja apie žaidimą kuris lengvai padėtų ne tik išmokti, bet ir įsisavinti dalyką praktiškai, o galbūt net atrasti ar sukurti kažką naujo. O idėja tokia: Tinklų topologijos atitiktų kažką realaus ką mes matome gyvenime pavyzdžiui kelius: Žiedas, Sankryža, Keliai su šalikelėm. Tai galėtų būti lenktynių arba simuliatoriaus, arba bet kokio kito žanro žaidimas. O viską paprasčiau įsiminti kai yra sukuriamos asociacijos.

Man teko išbandyti žaidimą pavadinimu Minecraft, tai unikalus žaidimas kuris vyksta pasaulyje iš kvadratėlių. Šio žaidimo melodija prasta todėl ją išjungiau ir klausiausi paprastos muzikos iš savo kompiuterio, ir pastebėjau keistą dalyką, kuomet tyrinėjau virtualų pasaulį ir patekau į vietą kurioje jau buvau buvęs prisiminiau dainą kuri grojo tuo metu kai pirmą kartą ten lankiausi. Suprantu, skamba kvailokai, bet viską galima lengvai paaiškinti. Paprasčiausiai kilo asociacijos ir tam tikri neuronai įsijungė taip primindami man dainos melodiją, mano regimoji ir girdimoji atmintis aktyvavosi (kas studijavo mediciną ir dirbtinį intelektą tiems bus lengviau suprasti). Apie atmintį yra žinoma daug dalykų, keli iš jų:

• Žmogus greitai geba įsiminti apie 7 dalykus
• Grupuojant dalykus įsimenama geriau (kai grupuojame būtent ir sukuriamos asociacijos)
• Žmogus gali įsiminti daug, bet paprasčiausiai neprisiminti kaip pasiimti tas žinias iš smegenų sandėlio :)

Žaidimai ir technologijos ateityje padės tai ištaisyti ir paspartinti mokymosi procesus, jau dabar pilna programų skatinančių susikaupimą ir mokančių ko nors naudingo. Tad jeigu norite išmokti kažką galvokite apie tai tarsi objektą suteikite dalykui kurį mokotės prasmę ar rėmus, įsivaizduokite ką nors kas primintų subjektą ir negalvokite, kad jums nepavyks.

Koperniko mokslų centras

Koperniko mokslų centras tai yra vieta kurią privalote aplankyti jei keliaujate pro Varšuvą, Lenkiją. Mokslų centre galite atrasti ir pažinti save, nepakartojamos ekspozicijos ir potyriai. Centras įsikūręs Vyslos pakrantėje, centro pusėje.

Mokslų centro pastatas gan didelis, iš išorės atrodo tarsi moderniau atrodantis sandėlys. Keliauti į Koperniko centrą geriausiai nuo ankstyvo ryto geriau 1 valandą ar pusvalandį prieš atidarymą, nes eilės žiauriai ilgos (mums teko laukti kone 3 valandas). Patekus į vidų neįmanoma nepastebėti robotuko kurį valdo krūva vaikų baksnojančių lietimui jautrų ekraną ir taip siunčiančių robotui elgsenos komandas. Nors ir įėjus pro duris vis dar stovi eilėje kol nusiperki bilietus ir gauni asmeninę identifikacijos kortelę.

Ekspozicijų salė yra dviejų aukštų, suskirstyta į skyrius. Jos viduryje puikuojasi Mikalojaus Koperniko švytuoklė, kuri judėdama numuša vis daugiau kuoliukų (taip įrodoma jog žemė išties sukasi). Iš tos pozicijos buvo galima pasirinkti kur keliauti toliau. Ekspozicijos apima tokias temas kaip

• Fizika
• Elektronika - įvairiausi elektriniai prietaisai kuriuos galima įjungti, išjungti, reguliuoti...;
• Mechanika - judantys prietaisai, Archimedo sraigtai, švytuoklės, sraigteliai, varžteliai (vienam eksponate turi suvaldyti "savo gyvybinius" procesus sukiojant vožtuvus stumdant svirtis ir mindant pedalus)...;
• Aerodinamika - vėjo tuneliai, vėjo turbinos (galima išmatuoti kokios turbinos efektyviausios), oro patranka...;
• Archeologija - įvairūs archeologijai skirti prietaisai, jų apžvalga; 
• Psichologija - žmonių bendravimo ypatumai, kūno kalba, charakterio nustatymas, užduotys susivaldymui (dvikova - kas labiau atsipalaidavęs tu ar tavo draugas)...;
• Medicina - klonuoti gyvūną, stebėti savo kūno duomenis...

 ir daug kitų sričių. Visos ekspozicijos yra visiškai interaktyvios. Atliekant kai kurias užduotis įrašote duomenis į jums pateiktą ID kortelę (bilietą), namuose galima patikrinti, ir peržiūrėti dar kartą tai ką patyrėte mokslų centre.

Vienintelis ir pats didžiausias trūkumas šio mokslų centro yra tas, kad jis visai naujas, jį lanko masės žmonių. Ekskursijos su mažais vaikais kuriems nelabai įdomu kaip veikia, bet įdomu kažką pajudint ar pasukinėt. Tai yra puiku tačiau buvo daug apgadintų (neveikiančių) eksponatų. Taip pat prie jų kartais reikia laukti eilutėse. Europiečių susidomėjimas šia naujove yra labai didelis, todėl ten dar ilgai bus pilna žmonių.

Jeigu keliausite į Koperniko mokslų centrą nepamirškite, kad laikas ten bėga greit ir dienos visiem eksponatams pamatyti gali neužtekti :).

Papildoma literatūra:

1. Straipsnis apie Koperniko mokslų centrą
2. Filmukas iš mokslų centro 

Kelionės ir įspūdžiai

Mano iššūkiui kartais kai kas kliudo, tai dingsta elektra, tai nesugalvoju ką rašyti, tai esu ten kur na tiesiog negaliu rašyti. Ir pastebėjau, kad tai kartojasi su visais dalykais kuriuos veikiu. Todėl reikės sugalvoti planą kaip galiu padaryti taip, kad galėčiau visuomet atlikti tai ką esu užsibrėžęs. Rašymas - ne problema, galima kurti ant popieriaus, dar įdomiau, kai keliaujame ir aprašome savo įspūdžius.

Keturias dienas buvau Lenkijoje, Varšuvoje ir patyriau daugybę nepakartojamų įspūdžių. Sužinojau daug dalykų, tiek apie miesto istoriją, apie technologijas, ir apie save. Noriu pasidalinti savo patyrimais ir su jumis.

Aš mano panelė ir du draugai keliavome naktiniu autobusu. Kompanijos "Ecolines" autobuso bilietams buvo akcijos todėl ir pasirinkome šią transporto priemonę. Kelionė buvo nepatogi ir varginanti, nežinau ar yra kokių autobusų kuriuose būtų patogu miegoti :) gal ir bus po 50 metų. Sekantis dalykas, jeigu vykstate į svetimą šalį pravartu užsirašyti keletą frazių, kurios būtų pačios reikalingiausios, na apskritai manau kelionei reiktų ruoštis iš anksto (išskyrus kai spontaniškai nusprendžiama keliauti). Sugalvokite kokias vietas norėsite aplankyti ir artimiausiame turistų-info taške pasiimkite miestų žemėlapius (kartais jie veikia geriau, nei gps mobiliajame telefone). Jeigu važiuosite į Varšuvą būtinai aplankykite Koperniko mokslų muziejų, tik turiu perspėti eilėse laukti reiks labai ilgai, todėl geriau atsikelti prieš atidarymą. Kitų patarimų ir platesnių pasakojimų apie miestą galite paskaityti mano panelės dienoraštyje kuris linki gero kelio. Ir aš jums linkiu to paties.

Mano svarbiausias tikslas Varšuvoje buvo pamatyti Koperiko muziejų. Daugiau apie jį papasakosiu kitame įraše.
 

Technologijų raida ir vystymasis

Vakar žiūrėjau "robo-cup" čempionato žmogaus ūgio robotų futbolo rungties finalą. Ir pasidarė juokinga, žinoma, tai sudėtingos sistemos ir jų valdymui sukonfigūruoti manau reikia be galo daug pinigų ir laiko. Šie robotai nerangiai tipeno po mini-futbolo aikštelę ir ieškojo kamuolio, jį suradę turėjo spirti į vartus, priešininkų robotas juos apginti. Kaip ir skelbė žiniasklaida, bei ir taip buvo aiškiai matyti iš vaizdo įrašų, kad amerikiečių robotas turėjo didelį pranašumą prieš japonų būtybę. Tačiau nenoriu čia kartoti to kas jau buvo parašyta ir pasakyta.

Technologijų vystymasis yra kiek sulėtėjęs. Šis teiginys per daug drastiškas ir per daug drąsus, tačiau manau, kad taip ir yra. Po to kai pirmieji kosmonautai pasiekė mėnulį tai buvo motyvacijos pilna pradžia (vystymasis pagreitėjęs) jei neklystu ir gerai pamenu iš savo paskaitų sistemų teorija atsirado maždaug tuo pačiu metu, valstybės norėjo kuo daugiau ir kuo greičiau pasiekti, ar pranokti kitas valstybes technologijų srityje. Nepaisant ir taip spartaus kompiuterio technologijų vystymuisi viską stabdo ekonomika, jos trūkumai. Dėl lėšų stygiaus kompanijos negali samdyti gerų specialistų, nusipirkti geros įrangos. Galima būtų pasakyti, kad technologijos nėra išvystytos? manau tai netiesa. Su dabartiniais kompiuteriais ir jų masyviomis (lyginant su pentium 4 kuris vis dar daug kur naudojamas)  skaičiavimo galimybėmis galima sukurti algoritmą kuris tikrai daug paprasčiau galėtų valdyti sudėtingesnį mechanizmą, ir varinėti jį po aikštelę ir spardyti kamuolį. Taip pat buvo ir su šachmatais, buvo bandoma sukurti programa kuri turėtų visus galimus šachmatų ėjimus tai yra net 10¹²⁰ ėjimų. Tai yra labai didelis skaičius ir ėjimams apdoroti reikėjo nežmoniškai daug kompiuterio resursų. Šachmatais žaidžiantis kompiuteris buvo labai didelis, o dabar mes juos prieš programą galime žaisti tiesiog savo mobiliajame telefone. Sukurti tokie algoritmai kurių neaplenkia patys profesionalai, net nesiryžta žaisti prieš juos. Viskas ką noriu pasakyti, tai reikalinga tik idėja - kaip supaprastinti sistemą kuri valdo mašinas iki tokios kuri reikalautų mažai resursų, vykdytų operacijas greitai ir patikimai.

Jei nebūtų apribojimų ir pakankamai lėšų skirta jų raidai manau bent jau pramoninius robotus Lietuvoje pamatytume kitame dešimtmetyje.

Konkurencija

Konkurencija gyvenime mums daug ką duoda ir iš esmės mano nuomonė konkurencija yra labai geras dalykas, ji skatina vystymąsi. Konkuruojančios įmonės stengiasi priimti geresnius sprendimus klientų ar savo verslo atžvilgiu ir taip tobulėja. Kai konkuruoja žmonės jie stengiasi kažką daryti geriau nei kiti, tai yra savotiškai gerai nes taip laviname save. Valstybės, na jei tai varžybos kas greičiau nukeliaus į kosmosą ar pasieks aukštesnį išsivystymo lygį - gerai, bet mes nenorime vėl patirti karo.

Konkurencija turi neigiamų savybių, jei vienas asmuo nesugeba aplenkti kito arba bent tapti jam lygiu - žinių, patirties ar įgūdžių atžvilgiu jis gali prarasti norą toliau siekti savo tikslų, prarasti motyvaciją ar jaustis beviltiškai. Asmuo praranda ego, ar tą džiaugsmą kad kažką gali daryti panašiai gerai kaip ir kiti. Manau mes esame sukurti konkurencijai, mes tiesiog negalime be jos. Kita konkurencijos neigiama savybė, kad ji turi aukų. Kalbėdamas apie aukas omenyje turiu ne kokius žmogiškuosius resursus ar laiką, bet tokias aukas kai pralaimime. Tarkime karas - tai puikus variklis ekonomikos, karinės pramonės, ir technologijų vystymui, o aukos - žmonių gyvybės. Valstybės greitai sugeba ieškoti sprendimų ekstremaliose situacijose, atkreipkime dėmesį į tai kaip pažengė valstybės iš kart po Pirmojo arba Antrojo pasaulinių karų. O kilęs šaltasis karas tik paspartino technologijų vystymą.

Negaliu nepaminėti Google ir Facebook būsimos konkurencijos, nors FaceBook atstovai ginasi, kad google jiems ne konkurentas, tačiau žiūrėsime kas bus, jei facebook pradės prarasti savo klientus (jei iš tiesų taip nutiks). Manau, kad šių kompanijų konkurencija "atneš" daug naujovių į socialinių tinklų rinką.

Linkiu ir jums susirasti kokį nors žmogų turintį tam tikrų savybių kurių norite ir jūs ir stengtis jį pavyti ar aplenkti, o jei nesiseka, nenuleiskite rankų ir dėl to ne nerimaukite, gal jūs talentingesnis kitoje srityje, o gal jums reikia tik šiek tiek daugiau pastangų. Konkuruokite atsakingai (nereikia pašalinti konkurento) :).